Ekologiška plona farmacia pret

Literatūra Butkevičienė, E. Elektronines valdžios plėtra Lietuvoje. Jis leido išgryninti galimus organizacinio mokymosi būdus ir organizacinio mokymosi raiškos vertinimo rodiklius. Dar galima mokėti baudas ir mokesčius Goldkuhl, Persson, International Journal of Cultural Policy, vol.

Kiekvienas informantas vartojo tam tikrus terminus darbo vietų gyvybingumui, tendencijoms apibūdinti, savo požiūriui į užimtumą išsakyti. Renkant duomenis siekta neversti vartoti tam tikrų specifinių terminų ir taikyti išankstinių schemų, analizuojant duomenis, rengiant darbo vietų plėtojimo SSGG remtasi informantų vartojamais terminais.

Sisteminant bandomųjų vietovių darbo vietų plėtojimo vidinės ir išorinės aplinkos analizės duomenis, nustatyti teigiami ir neigiami aplinkos veiksniai, apibrėžtos darnaus darbo vietų plėtojimo galimybės. Sugretinus veiksnius, taikant giluminį struktūruotą interviu, nustatyti svarbiausi veiksniai pagal atskiras geriausias būdas sudeginti kūno riebalų procentą vietoves, kurie susieti į darbo vietų plėtojimą Lietuvos kaimiškuosiuose regionuose lemiančių aplinkos veiksnių modelį.

Teorinės darbo vietų darnaus plėtojimo kaimiškosiose vietovėse prielaidos Darnus vystymasis angl. Kaimiškųjų regionų plėtros strategijose siekiama suderinti kokybinius ir kiekybinius socialinius ir ekonominius ekologiška plona farmacia pret pokyčius, integruotai juos valdyti.

Mokslininkai Brandbury, Clair, ; Čiegis, Grunda, ; Adams, ; Darnus ir subalansuotas darbo vietų vystymasapibrėždami darnų vystymąsi pažymi, kad tai ilgalaikis, evoliucionuojantis procesas ir pasidalinta atsakomybė, apimanti dabartinės bei būsimų kartų gyvenimo kokybės gerėjimą. Viena vertus, realizuojant šį horizontalųjį principą, svarbu įvertinti kaimiškojo regiono vystymosi galimybes ir potencialą, kartu apsaugoti kaimo vietovę nuo galimos neigiamos plėtros įtakos tiek ekonominiu, tiek socialiniu, tiek aplinkos apsaugos požiūriu.

Kita vertus, regionui svarbu integruotis su miesto kaimynystės teikiamomis naujomis galimybėmis. Conway ir E. Barbier nuomone, ūkio darnumas yra gebėjimas palaikyti produktyvumą tiek žemės ūkio, tiek šalieskuris suprantamas kaip naudingo produkto išeiga, tenkanti įdėjimų vienetui.

Mokslinių tyrimų duomenys Nattrass, Altomare, ; Čiegis, Grunda, ; Davidova, Bauer, Cuddy, rodo, kad darnus vystymasis yra nesibaigiantis procesas, tai nėra kažkokios stabilios ir nekintamos būsenos siekis.

Šio straipsnio autorės nuomone, suformuluoti baigtinio vystymosi tikslo iš esmės neįmanoma, o darnus vystymasis tai yra kokybinės kaitos procesas, kurio charakteristikas lemia objektas ir kontekstas, kuriame šis procesas vyksta. Siekis suderinti skirtingas vystymosi kryptis ir arba tikslus, t.

Tačiau, kaip pažymi V. Rudzkienė ir M. Ekologiška plona farmacia prettik esant suderintiems individo ir visuomenės tikslams bei visiškai pasitikint visuomenei, galimos kaitos prielaidos įgyvendinti darnaus vystymosi modelį.

Taigi galima daryti prielaidą, kad siekiant tam tikro reiškinio darnumo būtinas darnus vadovavimas, kuris, L. Šimanskienės ir E. Župerkienės teigimu, yra atsakingas vadovavimas individams, grupėms, organizacijoms, bendruomenei, įvertinant ekologinius, socialinius ir ekonominius darnos principus grupės, organizacijos, bendruomenės kontekste, skatinant sėkmingų darnos idėjų įgyvendinimą ir aplinkos saugojimą, sėkmingą darnos principais pagrįstą mokymą ir mokymąsi, skatinant žmonių saviraišką Šimanskienė, Župerkienė,p.

Tiek organizacijos, tiek darbo vietos gali transformuotis į darnias Nattrass, Altomare, ; Brandbury, Clair,Brandbury, ; Čiegis, Grunda, ; Pilipavičius, ir tai turėtų būti natūralus kiekvienos įmonės žingsnis.

Staniškio, Ž. Staniškienės, Ch. Jasch nuomone, įmonei darnus vystymasis reiškia taikymą verslo strategijų ir veiksmų, kurie šiandien patenkina įmonės ir jos suinteresuotų šalių poreikius, o tuo pačiu apsaugoja, sustiprina ir išplečia žmonių ir gamtos išteklius, kurių reikės ateityje. Darnus darbo vietų plėtojimas angl.

Tokiu atveju darni darbo rinka yra tada, kai nedarbas yra 3 4 proc. Darbo vietos plėtojimo procesas angl. Darnios darbo vietos atsiradimas gali būti užtikrinamas dvejopai: arba nuo pat darbo vietos įkūrimo idėjos ji gali būti kuriama ant darnaus vystymosi pamatų, arba tradicinė darbo vieta turi būti transformuota, kad taptų darnia.

Reikėtų papildyti V. Pilipavičiaus pateiktas teorines prielaidas, kad darnus darbo vietų plėtojimas kaimiškuosiuose regionuose priklauso nuo užimtumo didinimo, teritorinės plėtros ir savivaldos stiprinimo.

Jo suformuotame Darnaus darbo vietų vystymo kaimiškuose regionuose koncepciniame modelyje Pilipavičius,p. Darbo vieta yra centrinė darbo vietų plėtojimo proceso ašis, todėl darbo vietos ir individo lygmens veiksniai turi ypatingą svarbą darbo vietų kūrimui, jų vystymo ir gyvybingumo palaikymui.

Ypač svarbi darbo vietos vystymuisi, kiek šis procesas bus darnus, turi darbuotojo kompetencija, gebėjimai ir fizinė būklė. Teorinių darbo vietų plėtojimo prielaidų analizė parodė, kad darbo vietų plėtojimas organizacijos lygmeniu labiau tinka miesto vietovei, kur didelė gyventojų, verslo, gamybinės ir socialinės infrastruktūros bei kitų organizacijų koncentracija, palankūs vystymuisi demografiniai ir ekonominiai rodikliai, pakankama darbo vietų organizavimo institucinė kompetencija.

Kaimiškųjų vietovių vystymosi atveju darbo vietų plėtojimas pirmiausia priklauso nuo individo, t. Kaimo vietovėje veikiančių organizacijų darnumo ir teritorijos vystymosi ekonominės, socialinės, aplinkosauginės ir kultūrinės aplinkos organizacijose ir vietovėje veiksnių darnumo.

Jei darbo vietas vystant organizacijų lygmeniu pagrindinė varomoji jėga yra organizacijos tikslai ir ekonominė veikla, didinanti užimtumą, tai teritoriškai svarbų vaidmenį vaidina vietos bendruomenės socialinė ir kultūrinė veikla, nukreipta į užsiėmimo susiorganizavimą, gebėjimų darbo negali numesti svorio priežasčių teikti vietos paslaugas ir gaminti regioninius produktus iš vietos išteklių ugdymą.

Šiuo požiūriu darbo vietų plėtojimą kaimo vietovėse akivaizdžiai lemia ne tik darbo vietų plėtojimo vidinės artimos aplinkos veiksniai, bet ir vidinės tolimos aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, savivalda: gyventojų ir organizacijų įsipareigojimas bei atsakomybė už ekologiška plona farmacia pret vietovės sveikas svoris praranda maisto prekių pirkimą bei ateitį.

Darbo vietų plėtrai Lietuvos kaimiškuosiuose regionuose įtaką darantys aplinkos veiksniai Darbo vietų plėtojimas yra atviras procesas, kurį veikia daugelis veiksnių.

Jie gali būti priskiriami vidinės ir išorinės aplinkos veiksnių grupėms. Pastaruoju tyrimu nustatyta veiksnių struktūra, lemianti darbo vietų plėtojimą Lietuvos kaimiškuosiuose regionuose, pateikta 1 paveiksle. Darbo vietų vystymo išorinė ES lygmens aplinka Šalies ekonomika Šalies užimtumo ir socialinė politika Šalies visuomenės kultūra Šalies teisinė ir mokesčių sistemos Kaimiškojo regiono darbo rinka Darbo vietų vystymo vidinė tolima aplinka ekonominiai, socialiniai, gamtiniai, kultūriniai ištekliai Kaimo darbo rinka Kaimo ekonominiai, sociali- Darbo vietų vystymo vidinė artima aplinka: Darbo turinys, darbo priemonės, Kaimiškojo technologija, darbo režimas, darbo intensyvumas, dalyvavimas organizacijos regiono Informacija niai, apie veikloje, vietovės darbo išteklius santykiai, ir makroaplinkos darbuotojo veiksnius tūra Užimtu- gamtiniai, kultūriniai ištekliai Darbo vietų vystymo išorinė tolima aplinka: Darbo vietų vystymo išorinė artima aplinka: kompetencija verslumas, kvalifikacijagebėjimai darbo planavimas ir operacijosfizinė būklė sveikata, amžius.

Darbo jėgos mobilumas Darbo jėgos mobilumas Kaimo žinių centrai Žinių centrai Kaimo socialinė ir gamybinė infrastruk- Kaimo geografinė padėtis Vidutinis darbo užmokestis Vidutinis darbo užmokestis Kaimiškojo regiono socialinė ir gamybinė infrastruktūra mo centrų veikla Kaimiškojo regiono geografinė padėtis Šalies sociali nė ir gamy binė infra struktū ra Šalies darbo rinka Darbo biržos veikla Darbo jėgos mobilumas Žinių centrai Vidutinis darbo užmokestis 1 pav. Dar vienas klausimas, kurį būtina atminti, yra visų šių veiksnių sąveika sinergijos efektaskad pradėtų funkcionuoti kaimiškojo regiono vystymosi ir užimtumo ciklas.

Atliekant tyrimą kelti klausimai, ar individai, kaimo organizacijos žino ir taiko darnumo komponentus savo bei organizacijų veikloje? Atlikusi tyrimą autorė nustatė, kad vystant darbo vietas kai kurie kaimo plėtros veikėjai valdo ir darbo vietos darnumą, kuris koreliuoja su darbo vietų bei kaimo bendruomenės funkcionavimo tikslais, kurie turėtų būti nuolat peržiūrimi ir tikslinami.

Laipsnis, kiek šie tikslai įgyvendinti, gali būti išmatuotas darnaus vystymosi rodikliais apibrėžiamais ir išmatuojamais parametrais Subalansuotoji plėtra,kurių vertė ir kaitos kryptis rodo konkrečios darbo vietos ekologinio, ekonominio ir socialinio stabilumo raidą. Siekiant darbo vietų darnios plėtros, reikėtų parinkti ir suderinti tam tikrą ekologiška plona farmacia pret iš trijų ar daugiau dimensijų ekonominės, ekologinės, socialinės ir kt.

Atlikus bandomųjų vietovių darbo vietų plėtojimo proceso SSGG analizę, nustatyta nemažai uždarų problemų ratų, kurie gerokai riboja darbo vietų plėtojimą kaimiškuosiuose regionuose. Bendra visų bandomųjų vietovių problema darbo išteklių ribotumas ir nekryptingas jų,įdarbinimas, darbo vietos nepagrįstos teritorijos konkurencinių pranašumų vystymu ir yra mažai gyvybingos, procesas netvarus, darbo vietos nutolusios nuo gyvenamųjų vietovių.

Ilgą laiką darbo vietos ar užimtumas nebuvo prioritetas priimant ir įgyvendinant strateginius sprendimus vietovėse, įgyvendinant socialinę ir kaimo plėtros politikas. Lietuvos kaimo plėtros programų tiektiek metų priemonių įgyvendinimas buvo nukreiptas spręsti per ilgą laiką kaimo vietovėse susiformavusias problemas ne vystyti kaimo vietovių potencialą.

Rasta 'JASON'

Ir nors problema teoriškai gali būti užslėpta galimybė, ne visi kaimiškųjų regionų vystymo veikėjai šias galimybes identifikavo, todėl kaimiškųjų regionų ilgalaikėje plėtroje galima pastebėti tik darnaus vystymosi užuomazgų, o skirtingų vystymosi krypčių ir arba tikslų ekonominio, socialinio ir aplinkos apsaugos darna steigiant darbo vietas ekologiška plona farmacia pret palaikant jų gyvybingumą labai silpna. Problemų ratai parodė, kad darbo vietų vystymo procesas sudėtingas, reikia naujo požiūrio ir priemonių, siekiant surasti problemų sprendimus.

Vienas iš problemų sprendimų galėtų būti nuolatinis darbo vietos gyvybingumo didinimas. Atlikus tyrimą jis apibrėžtas kartu su kaimiškosios vietovės vystymu. Darbo vietos gyvybingumas ang. Darbo vietos gyvybingumą tiesiogiai siejant su darbo vietų darniu vystymu būtina atkreipti dėmesį į darbo vietų atsparumą ang.

Mokslininkai Walker, Salt,p. Atsparumas suponuoja naują mąstymo apie darnumą būdą. Darbo vietų atsparumas yra labiau strateginė nei normatyvinė koncepcija, nes siekiant vystymosi veiksmingumo procesas turi būti pagrįstas kaimo vietovės aplinkos, socialinių ir ekonominių varomųjų jėgų visapusiška darna ir dinamiškumu, darbo vietos sistemos vidiniu gebėjimu prisitaikyti prie besikeičiančių, beprecedenčių ir nenumatytų išorinės aplinkos sąlygų. Darbo vietų atsparumas taip pat turėtų būti kuriamas integruotai taikant tam tikras vadybos priemones Pickett ir kt.

Darbo vietų gyvybingumo ir atsparumo reiškiniai skatintų tolesnius mokslinius tyrimus. Būtinos darbo vietų kaimiškuosiuose regionuose vystymo sąlygos Dokumentų, ankstesnių mokslinių tyrimų ir interviu būdu surinktų duomenų analizė sudarė galimybę nustatyti keletą dėsningumų, kurie padėjo suprasti, kiek svarbus yra darbo vietų vystymo darnumas kaimiškuosiuose regionuose ir kaip galima valdyti, kreipti procesą pageidaujama linkme.

detonic vaistai nuo ko

ekologiška plona farmacia pret Daugelio veiklų vystymasis kaimo vietovėse stiprina ryšius su miesto visuomene ir iš esmės keičia kaimiškųjų vietovių vaidmenį, vis dėlto vietovės gyvybingumas tiesiogiai priklauso nuo jos daugiafunkciškumo: gyventojų ekonominio užimtumo, žemės ūkio ir kitos ūkio veiklos, sanglaudos, rekreacinės, gyvenamosios, kultūrinės ir edukacinės funkcijos.

Tyrimas bandomosiose vietovėse parodė, kad kuriant veiklas kaimiškosiose vietovėse svarbu atkreipti dėmesį į tokius vidinės tolimos ir išorinės artimos aplinkos veiksnius kaip darbo rinka ir vietovės ypatumai: Veiklų kūrimo potencialas labai priklauso nuo teritorinių ypatumų: žemės, gamtos, žmonių ir kitų materialių ar nematerialių vietos išteklių; gyvenamosios vietovės geografinė padėtis ir dydis; gamybinės ir socialinės infrastruktūros būklė; gyventojų, gyvenančių teritorijoje, charakteristikos; vietovės dinamiškumo ciklas, įskaitant esamas ekonomines veiklas klasteriaigalimybė bendradarbiauti su mokslinių tyrimų institucijomis, ir socialinis kapitalas; vietos politikos reguliavimas, mokesčiai, parama.

Skirtingas darbo jėgos potencialas teritorijose: darbo vietos ir darbo ieškančio asmens poreikių suderinamumas ir atitikimas paremtas gebėjimais, darbo sąlygų priimtinumu asmeniui atlyginimas, nesaugumas, darbo ir transporto grafikas, kultūriniai įpročiai, susiję su laikinu įdarbinimu ir t.

Darbo paklausos ir pasiūlos darna vietovėje nėra savaiminis reiškinys, procesą būtina profesionaliai valdyti: agentūrų geriau bendruomeninių organizacijųpadedančių žmonėms susirasti darbą, vaidmuo derinant rinką yra lemiamas; mokymai ir mokymasis yra esminė varomoji jėga kaimo darbo rinkoje; savisamda leidžia lūkesčius ir motyvus susieti su profesine situacija. Siekiant darniai vystyti darbo vietas kaimiškuosiuose regionuose, būtinos tam tikros sąlygos, kurios sudarytų prielaidas ir motyvuotų individus bei regiono organizacijas kurti darnias ar transformuoti esamas į darnias darbo vietas.

Tyrimais nustatyti šie darbo vietų plėtojimo valdymo ypatumai: 1. Politiniai ir strateginiai sprendimai kiekvienoje teritorijoje nesiremia principu vienas dydis tinka visiems ; kiekviena ES, nacionalinė politika ir strategija turi būti pritaikyta prie teritorijos, kurioje ji įgyvendinama, ypatybių.

Kiekvienoje vietovėje yra tik keletas kaimo gyventojų užimtumą skatinančių priemonių, kuriomis nacionalinės ir regiono valdžios institucijos turi užpildyti netolygaus vystymosi spragą tarp regionų laikantis darnaus vystymosi principų. Yra ypatumų, kuriuos vietos valdžios, kaimo verslo, šeimos ir bendruomeninės institucijos turi atpažinti, įvertinti ir priimti esamų darbo vietų gyvybingumo palaikymo, naujų kūrimo sprendimus, profesionaliai ir novatoriškai pritaikyti savo politiką derinant strategiją prie vietovės ypatybių ir ES, nacionalinės politikos bei strategijos.

Kiekviena kaimo teritorija pirmaujanti ar atsiliekanti šalyje turi būti kompleksiškai remiama ir nukreipta į visų visuomenės narių gerovės siekį, o pats užimtumas pripažįstamas kaip socialinės ekonominės politikos ašis ir pagrindinis tikslas. Nėra kaimo vietovių, kurios galėtų būti praleistos ar neįtrauktos, kokios jų ypatybės bebūtų, nes teritorijos per trumpą ar ilgą laiką gali atpažinti, įvertinti savo unikalius išteklius, atrasti konkurencinius pranašumus ir tapti konkurencingos.

Kaimo vietovės priklauso nuo miesto vietovių, kaip ir miesto vietovės nuo kaimo vietovių vystymosi. Tai gali apimti dabartinę ekonomiką per gyvenamąją kai žmonės važiuoja dirbti į miestus, o gyvena kaimo vietovėse ir rekreacinę kai žmonės atvyksta į kaimo vietoves pailsėti kaimo funkcijas.

Išskyrus žemės naudojimu pagrįstą veiklą, kaip žemės ūkis, miesto ir kaimo vietovės gali turėti tokio paties pobūdžio veiklos pvz. Pagrindinis iššūkis kaimo vietovėms išlieka integruotas užimtumas, pagrįstas nuolatiniais stebėjimais ir reagavimu į išorės regiono, šalies, ES, pasaulio veiksnių pokyčius.

Darbo jėgos mobilumas yra vienas iš darbo vietų plėtros procesui įtakos turinčių veiksnių. ES ir šalyje darbo jėgos mobilumas skatinamas. Tačiau geografinis darbo jėgos mobilumas 3 kaimiškuosiuose regionuose, kur socialiniai ištekliai yra labai riboti, retai apgyvendintose vietovėse, kur silpnai išvystyta socialinė ir ar matcha arbata netenka svorio infrastruktūra, sukelia daug problemų, kaimiškosios vietovės nebegali atlikti ekonominės-ūkinės veiklos funkcijos, tampa visiškai nepatrauklios jauniems žmonėms gyventi, dirbti, investuoti, tai gali stabdyti viešųjų gerybių rekreacinių išteklių, kultūrinio paveldo ir kt.

Atlikus tyrimą nustatyta darbo vietų ir gyvenamųjų vietų suartinimo nauda 1 lentelėkuri parodo, kad kaimo plėtros veikėjai turėtų nuolat kovoti siekti išlaikyti vietinius gyventojus, jaunas šeimas, pritraukti verslius žmones iš miesto vietovių, investuotojus, sudaryti palankias sąlygas ir kt. Darbo vietų ir gyvenamosios vietos suartinimo nauda Techninė pažanga Socialinė pažanga Darbo ir gyvenamosios vietos suartinimo privalumai Gamybos ir paslaugų teikimo procesai mechanizuojami ir automatizuojami Daugiau galimybių gamyboje ir teikiant paslaugas įdarbinti jaunimą, moteris, aukštą kvalifikaciją turinčius gyventojus Tobulėja ir plečiasi vietos gyventojų įsidarbinimo ir turistų aptarnavimo sistema.

Darnesnė darbo vietų pasiūla ir paklausa Mažinama kenksmingų gamybos atliekų emisija, triukšmas, vibracija Didėjant darbo našumui, atsiranda galimybės trumpinti darbo laiką Mokslo, mokymo ir techninio eksperimento susiejimas su gamyba ir paslaugų teikimu, vietos technologijų, angl. Darbo vietų darnus plėtojimas grindžiamas individo ir organizacijos veiklos rezultatyvumu, ekonominiu klestėjimu, kuris kokybinę išraišką įgauna per nuolatinę kaitą ir pridėtinės vertės kūrimą, darbo kaip valgyti siekiant maksimalaus svorio atsparumą pokyčiams.

Darbo vietų plėtojimo darnumą kaimiškuosiuose regionuose lemia susisluoksniavusi vidinė ir išorinė įvairaus valdymo lygio aplinka, kurios veiksniai nuolat kinta ir tarpusavyje koreliuoja. Atviras darbo vietų plėtojimo procesas nėra savaiminis, būtinas profesionalus proceso valdymas, atsižvelgiant ir vertinant daugelį veiksnių, kurie gali būti priskiriami vidinės artimos ir tolimos ir išorinės artimos ir tolimos aplinkos regiono, šalies, ES lygmens veiksnių grupėms. Darbo vietų plėtojimo darnumas kaimiškuosiuose regionuose priklauso nuo: darbo vietos ir individo lygmens veiksnių; užimtumo didinimo, kuris turi įtakos darbo rinkos formavimui, priemonių; teritorinės plėtros strategijų, kurios susieja kaimo plėtros veikėjų veiksmus valdant ekonominius, socialinius, aplinkosauginius ir kultūrinius pokyčius; orientacijos į ekonominį užimtumą, varomąsias jėgas, nukreiptas į užsiėmimo susiorganizavimą bei savivaldumo formavimą kaimiškojoje vietovėje.

Valdant darbo vietos, kaip organizmo, vystymąsi daugiau dėmesio turėtų būti skiriama ekonominiam klestėjimui, darbuotojo, kaip visuomenės nario, ugdymui, visuomenės vystymuisi pozityviam išteklių, įgūdžių ir galios naudojimui visuomenėje ir aplinkos apsaugai.

Darbo vietų kaimiškuosiuose regionuose darnų vystymą užtikrinantys veiksniai yra: žinių sklaidos tarp suinteresuotųjų ūkio subjektų skatinimas; kaimo vietovių silpnybių ir atokumo mažinimas; parama integruotų veiklų kūrimui ir tęstinumui; teritorinių ypatumų ir specifiškumo vertinimas bei rinkodara; darbo vietų plėtojimo politikos ir strategijos pritaikymas teritoriniam kontekstui, keičiant specialistų ir gyventojų požiūrį, griežtai laikantis principų iš apačios į viršų ir iš viršaus į apačią integruotumo.

Darbo vietų plėtojimo SSGG analizė Lietuvos kaimiškuosiuose regionuose parodė, kad darbo vietų plėtojimas nevisiškai atitinka darnaus ekologiška plona farmacia pret koncepciją, todėl kaimiškieji regionai patiria nuosmukį. Bendra visų savivaldybių problema yra darbo išteklių ribotumas ir nekryptingas jų,įdarbinimas.

Darbo vietų koncentracija miestuose ir geografinis darbo jėgos mobilumas kaimiškuosiuose regionuose sukelia nemažai problemų. Kai kurie jų nebegali atlikti ekonominės-ūkinės veiklos ekologiška plona farmacia pret, tampa visiškai ekologiška plona farmacia pret jauniems žmonėms, kyla grėsmė viešųjų gerybių kūrimui ir visiškai depopuliacijai. Vienas svarbiausių strateginių tikslų yra darbo ir gyvenamųjų vietų suartinimas, darbo jėgos geografinio mobilumo valdymas, siekiant darnaus darbo vietų plėtojimo kaimiškajame regione.

Aktyviai bendradarbiaujant kaimo plėtros veikėjams būtina kiekviename kaimiškajame regione parengti naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkę. Socialinės paramos sistemą būtina sieti su dalyvavimo darbo rinkoje rezultatais, socialinę politiką kreipti į užimtumą, skirti dėmesį individui visuminės darbo jėgos elementui, kurio darbinė motyvacija skatinama pasitelkiant įvairias poveikio priemones: ir ekonominius asmeninių pajamų nulemtumoir psichologinius dėmesio individui, kaip asmenybei veiksnius.

Siekiant tobulinti darbo vietų plėtojimo valdymą, šį reiškinį būtina tirti ir analizuoti, siūlyti rekomendacijas praktikams. Numatytos tokios tolesnių mokslinių tyrimų kryptys: darbo vietų gyvybingumo ir atsparumo reiškiniai, darbo vietos darnumo laipsnis. Literatūra Adams, W. Green Development. Environment and sustainability in the Third World. Taylor and Francis e-library. Bradbury, H. Reflections, vol. Promoting sustainable organizations with Sweden s Natural Step. Academy of Management Executive, vol.

Conway, G. After the Green revolution: Sustainable agriculture for development. Čiegis, R. Įmonės transformavimo į darnią įmonę procesas. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai, nr. Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba, nr. Darnaus industrinių zonų vystymosi vertinimas. VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. Darnus ir subalansuotas darbo vietų vystymas Lietuvos kaimiškuose regionuose. Mokslinių tyrimų ataskaita. Vadovė A. Kaunas: ASU. Davidova, S. Integrated development of agriculture and rural areas in Central European countries.

Lanham, LD: Lexington Books. European Communities EC. Rural development in the European Union. Luxembourg: Office for Official Publications. Jack, A. From fail-safe to safe-to-fail: Sustainability and resilience in the new urban world. Landscape and Urban Planning, vol.

REGIONAL FORMATION AND DEVELOPMENT STUDIES

Singing alone? The contribution of cultural capital to social cohesion and sustainable communities. International Journal of Cultural Policy, vol. Darnus vystymasis Lietuvoje: dabartis ir perspektyvos [interaktyvus]. Juškevičius, P. Miestų planavimas. Vilnius: Technika. Kaimiškųjų vietovių įtaka Lietuvos regionų gyvenimo kokybei ir sanglaudai.

Vadovas J. Kaunas: LŽŪU. Nattrass, B. The Natural Step for Business. Wealfh, ecology, and the evolutionary Corporation. Pickett, S. Resilience cities: meaning, models, and metaphor for integrating the ecological, socio-economic, and planning realms. Landscape and Urban Planning, no. Darnaus darbo vietų vystymo kaimiškuose regionuose teorinės prielaidos. Žemės ūkio mokslai, t. Rudzkienė, V. Plėtros krypčių vertinimo ir valdymo informaciniai modeliai. Staniškis, J. Assessment of environmental costs for sustainable industrial development.

Kaunas: Technologija. Subalansuotoji plėtra. Parengė A. Alijošiūtė, S. Kaunas: ECAT. Šimanskienė, L. Darnus vadovavimas.

Klaipėdos universiteto leidykla. Vasiliauskas, A. Lietuvos ekonomikos strategijos kūrimo ir įgyvendinimo metodologiniai principai. Pinigų ekologiška plona farmacia pret ekonomikos teorija ir praktika, nr.

Resilience Thinking: sustainable Ecosystems and people in the Changing World. Island Press, Washington. The environment factors constantly changeable and interdependent. The aim of this research is to identify the factors of labour places sustainable development in Lithuanian rural regions. There were used analysis and synthesis, graphic depiction, logical and systematic thinking, ekologiška plona farmacia pret, SWOT, structured interviews, deep personal interviews, abstraction and other methods.

In the research were hack2 numesti svorio labour places sustainable development theoretical aspects, defined labour places sustainable development, identified determining factors of labour places sustainable development in Lithuanian rural regions, was find the possibilities for sustaining development of labour places and the benefits of rapprochement between working positions and place of residence.

Interaction of all above factors synergy must be considered during the investigation along with the above factors in order initiate development and employment cycle of rural areas.

Executed pilot SWOT analysis of job development in rural areas has shown that there are some restricted ranges of issues that abandon job development in rural areas.

Liberality of labour forces, non-focused employment of the above resources, and lack of competitive advantage relevancy needed for territory development, absence of sustained and balanced development could be named as common subjects of all municipalities. For a long time workplaces and employment rates have been non-core preferences in case of decision making and implementation of strategic solutions, social and development policies.

Implementation of measures, established within Lithuanian rural area development programmes, has been directed towards solution of problems occurred long time ago not to development of countryside potential.

Yet the problem could conceal the opportunity, not all figures involved in the development of rural areas could identify it, it means that long-term development of rural areas could show only initial signs of sustained development, and the balance between other development directions and or targets, i. Integrated employment development remains the main challenge based on the ongoing monitoring and responding to external changes.

Research area is broad and complicated, but it is necessary to investigate vitality and resilience of labour places, the degree of labour places sustainability in the future. KEYWORDS: labour places sustainable development, labour places sustainable development determinate factors, rapprochement between working positions and place of residence.

Toks rezultatas leistų tikėtis spartesnio visos šalies vystymosi. Atlikus šių institucijų planavimo dokumentų ir ataskaitų bei ministrų įsakymų turinio analizę, atskleista LR ministerijose inicijuojamo organizacinio mokymosi raiška. Gauti rezultatai parodė, kad dauguma ministerijų neinicijuoja organizacinio mokymosi arba tai daro minimaliai.

Taigi daroma išvada, kad nepakankamas ministerijų darbuotojų mokymasis, būtinas norint adaptuotis prie kintančios aplinkos, gali būti viena pagrindinių priežasčių, lemiančių ne tik pačios ministerijos, bet visos jai pavaldžios ūkio valdymo srities taigi ir šalies ūkio dalies veiklos sėkmę.

ekologiška plona farmacia pret

Organizacinis mokymasis suteikia galimybę lanksčiau ir efektyviau reaguoti į išorinėje aplinkoje ir organizacijų viduje vykstančius pokyčius, ugdyti individus, gebančius nuosekliai dalyvauti organizaciniame mokymesi, kurio metu kuriamos organizacijai reikšmingos žinios.

Remiantis besimokančios organizacijos koncepcija Simonaitienė, ; Senge, ; Bukantaitė ir Remeikienė, ; Jucevičienė,organizacinis mokymasis turi vykti nuolatos ir apimti tiek pavienį individą, tiek individų grupes, tiek visą organizaciją. Taigi šiuolaikinės organizacijos, siekdamos sėkmingos veiklos ekologiška plona farmacia pret, turi skatinti savo narius mokytis, kitaip tariant, kurti organizacijai svarbias žinias individualiai, grupėse ir visos organizacijos lygmenyje.

Remiantis G. HaughtonH. NoconR. Čiegiu ir R. ZeleniūteJ. Meyer-Sahling ir V. Nakrošiu bei pripažįstant viešojo sektoriaus organizacijų svarbą šalies vystymuisi, galima 1 Valentina Burkšienė daktarė socialiniai mokslai. Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Viešojo administravimo ir teisės katedros lektorė. Mokslinės kryptys: viešasis administravimas, organizacinis mokymasis, organizacinių žinių kūrimas, darnus vystymasis, strateginis planavimas El.

Plungės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. Moksliniai interesai: viešasis administravimas, organizacinis mokymasis El. Veiksmingai atliekamos funkcijos ir veikla leidžia tikėtis spartesnio visos šalies vystymosi. Taigi LR ministerijose privaloma užtikrinti visuomenės poreikius atitinkantį veiksmingą viešosios politikos įgyvendinimą, kuris nuolat besikeičiančioje aplinkoje įmanomas tik nuolat diegiant ir tobulinant naujus veiklos valdymo bei įgyvendinimo principus.

Naujus ar patobulintus principus reikia išmokti taikyti praktiškai, vadinasi, būtinas organizacinis mokymasis, kad šios inovacijos taptų visiems organizacijos nariams priimtinomis žiniomis. Organizacinį mokymąsi, kaip sudėtingą konceptą, vykstantį individų, grupės ir organizacijos lygmenyse, analizuoja D. Vera ir M. CrossanV. FriedmanA. CaseyJ. YangP. Jucevičienė ir V. Mozūriūnienė Organizacinio žinojimo teorijoje organizacinio mokymosi procesus ekologiška plona farmacia pret gvildeno D.

Teece ir I. NonakaI. Nonaka, R. Toyama R. KonnoI. Toyama ir P. Byosiere Tačiau reikia pažymėti, kad minėti autoriai neišskiria organizacinio mokymosi apsektų viešojo sektoriaus organizacijose. Autorių darbuose visos organizacijos tiriamos bendrame kontekste. Taigi, nors visuotinai pripažįstama, kad organizacinis mokymasis yra viena svarbiausių garantijų, užtikrinančių organizacijos konkurencingumą ir veiklos efektyvumą nuolat besikeičiančioje aplinkoje, organizacinį mokymąsi viešajame sektoriuje apskritai ir Lietuvos Respublikos viešajame sektoriuje konkrečiai analizuojančių darbų nepavyko atrasti.

Tuo tarpu Lietuvos viešasis gyvenimas sparčiai kinta. Didėja visuomenės reikalavimai, kurių neįmanoma patenkinti, esant ribotiems valstybės finansiniams, žmogiškiesiems ir technologijų ištekliams. Lietuvos viešasis sektorius daugeliu atvejų smarkiai atsilieka nuo išsivysčiusių šalių viešojo sektoriaus pažangos lygio. Todėl siekiant užtikrinti Lietuvos konkurencingumą kitų valstybių atžvilgiu būtina sparčiai reaguoti į aplinkos pokyčius, integruojant įvairias inovacijas visame viešajame sektoriuje, ypač ministerijose, kurios kartu su Vyriausybe atsakingos už visų šalies ūkio šakų veiksmingą ir darnų vystymąsi, taigi ir už visos šalies sparčią plėtrą.

Todėl minėtose institucijose ypatingas dėmesys turi būti skiriamas organizaciniam mokymuisi vienam veiksmingiausių prisitaikymo prie pokyčių procesų. Dabartinė Lietuvos viešojo sektoriaus situacija Europos Sąjungos kontekste leidžia teigti, kad ministerijos organizaciniam mokymuisi skiria nepakankamą dėmesį. Kadangi organizacinio mokymosi raiškos Lietuvos viešajame sektoriuje, konkrečiau, vienose svarbiausių Lietuvos valstybinių institucijų LR ministerijose niekas netyrinėjo, šiame darbe keliamas probleminis klausimas, kokia yra organizacinio mokymosi raiška Lietuvos Respublikos ministerijose?

Tikslas: atskleisti organizacinio mokymosi raišką LR ministerijose, patvirtinant ar paneigiant prielaidą, padėti mano merginai mesti svorį LR ministerijose organizacinis mokymasis yra nepakankamas, neįvertinant jo svarbos. Objektas organizacinis mokymasis LR ministerijose. Uždaviniai: išanalizuoti organizacinio mokymosi teorinius aspektus; pagrįsti organizacinio mokymosi metodus ir raiškos vertinimo rodiklius; atskleisti organizacinio mokymosi raiškos ypatumus LR ministerijose.

Darbe taikomi mokslinės literatūros, planavimo dokumentų, teisės aktų analizės ir kiti bendrieji mokslinio pažinimo metodai. Pirmojoje dalyje taikoma mokslinės literatūros konceptualioji ir lyginamoji analizės, kurios padeda įsigilinti į įvairių autorių pateikiamas organizacinio mokymosi sampratas, siekiant atskleisti organizacinio mokymosi procesą ir išanalizuoti organizacinį mokymąsi skirtingų teorijų kontekste.

Mokslinės literatūros analizės metodas taip pat taikomas antrojoje straipsnio dalyje. Jis leido išgryninti galimus organizacinio mokymosi būdus ir organizacinio mokymosi raiškos vertinimo rodiklius. LR ministerijų planavimo dokumentų ir teisės aktų vertinamoji ir content analizės skirtos organizacinio mokymosi LR ministerijose ekologiška plona farmacia pret ir jo rezultatų atskleidimui: pastarieji metodai padėjo atskleisti organizacinio mokymosi raišką Lietuvos Respublikos ministerijose.

Organizacinio mokymosi teoriniai aspektai Organizacinis mokymasis puikiai suvokiamas ir taikomas šiuolaikinėje organizacijų visuomenėje. Visuotinai pripažįstama, kad tokios sudėtingos konkurencijos laikotarpiu, norėdamos išlikti paklausios, organizacijos privalo tobulėti, tapti kokybiškai naujomis organizacijomis, kurios geba formuluoti veiklos tikslus, kurti vizijas, parengti jų įgyvendinimo strategijas, prisitaikyti prie aplinkos keliamų reikalavimų. Kudokienė ir A. JuodaitytėC. ZulaufM.

Edwards ir K. Trakšelys akcentuoja organizacinio mokymosi, kaip esminės organizacijos išgyvenimo besikeičiančioje aplinkoje sąlygos, svarbą.

Šių autorių teigimu, nuolatinio pokyčio ir kompleksiškumo poveikis verčia organizacijų darbuotojus nuolat mokytis ir prisitaikyti. PalowskyA. CaseyV. Domarkas ir V. Juknevičienėapibrėždami organizacinį mokymąsi, akcentuoja ne tik žinių įgijimą, bet ir dalijimąsi jomis. Šių autorių teigimu, organizacinis mokymasis apima veikėjų, simbolių ir procesų sistemą, įgalinančią organizaciją gautą informaciją paversti į dalijamąsias žinias, kurios savo ruožtu užtikrina organizacijos išlikimą konkurencinėje aplinkoje ir adaptyvius jos gebėjimus.

BukantaitėD. Bennet ir A. Bennet pateikia platesnę organizacinio mokymosi sampratą, jie pažymi, kad tai yra visų organizacijos viduje vykstančių mokymosi procesų suma, sisteminis procesas, kai įgyjama naujų žinių, kompetencijų, asmeninių gebėjimų. DiBella teigia, kad organizacinis mokymasis apibrėžiamas laike ir erdvėje, jis yra kontekstualizuotas, sudėtinis konceptas, kurio neįmanoma išmatuoti kuriuo nors vienu matu.

Atlikta organizacinio mokymosi sampratų analizė rodo, kad organizacinio mokymosi traktuotė nėra vienalytė. Tačiau išryškėja tam tikri esminiai organizacinio mokymosi sampratų aspektai, leidžiantys teigti, kad vieno visuotinai priimto organizacinio mokymosi apibrėžimo mokslinėje literatūroje nėra žr. Taigi akivaizdu, kad organizacinio mokymosi samprata yra nevienareikšmė ir nagrinėjama skirtingais aspektais.

Perkamiausios prekės

Tačiau visos analizuotos organizacinio mokymosi sampratos turi tarpusavio sąsajų, todėl tarp jų ryškių prieštaravimų nepastebėta. Autoriai yra vieningi organizacinį mokymąsi laikydami sudėtingu procesu, kuris vyksta generuojant organizacijai reikšmingas žinias. Organizaciniame mokymesi labai svarbus žinių kūrimo, įgijimo ir dalijimosi jomis procesas. Atsižvelgiant į tai, logiška teigti, kad organizacinis mokymasis grindžiamas žiniomis: jų kūrimu, laikymu, perdavimu, dalijimusi.

Taigi bendrąja prasme, organizacinis mokymasis laikomas procesu, kurio metu organizacijos darbuotojai individualiai ir kolektyviai nuolat geba įgyti, kurti, plėsti naujas žinias bei jomis dalintis ir įgyti kompetencijų, kurios svarbios organizacijos veiklai, siekiant prisiderinti prie dinaminės aplinkos keliamų reikalavimų ir gerinti atliekamą veiklą.

Organizacinio mokymosi samprata Autorius Samprata N. Kudokienė, A. Juodaitytė ; Organizacinis mokymasis esminė organizacijos išgyvenimo besikeičiančioje aplinkoje sąlyga, verčianti organizacijų darbuotojus nuolat C. Zulauf ; M. Edwards ; A. Šalčius ; K. Trakšelys mokytis ir prisitaikyti prie kintančių aplinkos reikalavimų Ch. Argyris ir D. Schon ; Organizacinis mokymasis naujų žinių ir įžvalgų, kurios turi potencialą R. Harris ; A. Sakalas veikti organizacijos elgseną, įgijimas ir plėtra P.

Senge ; P. Palowsky Organizacinis mokymasis veikėjų, simbolių ir procesų sistema, įgalinanti ; A. Casey ; V. Zuzevičiūtė organizaciją gautą informaciją paversti į dalijamąsias žinias ir T. Teresevičius G. Maier, Ch. Prange ir Organizacinis mokymasis procesas, kurio metu organizacijos ankstesnė L. Rosenstiel ; S. Ramanauskienė patirties apžvalga ir refleksija derinama su dabarties situacija, jos ; M. Holmqvist problemomis ekologiška plona farmacia pret turima informacija, taip siekiant įvaldyti naujas mokymosi veiklas ir įžvalgas A.

DiBella ; D. Bukantaitė ; D. Casey pažymi, kad mokymasis visuose lygmenyse yra būtinas organizacijos išlikimui, ir akcentuoja, kad organizacinis mokymasis įmanomas tik tada, kai organizacijos mokymasis yra kaip sistemos visuma, t.

Crossan taip pat teigia, kad mokymasis pirmiausia prasideda individo improvizacija, tęsiasi pasidalinta interpretacija bei integracija ir baigiasi organizaciniu institucionalizavimu Vera ir kt. Mokymasis individualiame lygmenyje susietas su konkretaus individo atskirai atliekamu organizacijai reikalingu darbu, tuo tarpu individai kolektyviniame lygmenyje mokosi, kai organizacijos nariai bendrai veikia padaliniuose, grupėse, komandose ar visos organizacijos mastu. Tokio mokymosi rezultatas įgytos organizacinės žinios, galinčios paveikti organizacijos elgseną.

Nors pripažįstama, kad organizacinio mokymosi procese veikiant individams ir jų grupėms formuojasi bendras organizacijos narių supratimas, įgyjama bendros veiklos patirties ir mokomasi organizaciniu lygmeniu, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad M.

Easterby-Smith ir A. LylesT. Lawrence, M. Maws ir B. DyckE. WisemanP. Tai reiškia, kad žinios, sukurtos mokantis veikiant ir po veiklos, turi būti įtvirtintos organizacijos veiklos taisyklėse, dokumentuose, sistemose, struktūrose, kultūroje. Popper ir R. Lipshitz taip pat akcentuoja, kad viena svarbiausių sąlygų, kada mokymąsi galime laikyti organizaciniu, yra ta, kad oficialiai nustatyti mokymosi mechanizmai turi būti ekologiška plona farmacia pret organizacijos viduje Popper, Lipshitz,p.

Organizacinio mokymosi metodai ir raiškos vertinimo rodikliai Visuotinai pripažįstama, kad organizacijos veiklos sėkmė labai priklauso nuo darbuotojų turimų žinių, jų kūrimo, dalijimosi jomis, konversijos laipsnio ir dėl to įgytų kompetencijų bei įgūdžių, kurie svarbūs organizacijos veiklai, tačiau būtina pažymėti, kad šie mokymosi procesai savaime organizacijoje neatsiranda: organizacijos, siekdamos įgyvendinti organizacinį mokymąsi, savo veikloje privalo integruoti įvairius mokymosi metodus.

Šiandieninėje visuomenėje yra įvairių tipų metodų ir rodiklių, leidžiančių pagrįsti ir įvertinti organizacinio mokymosi raišką organizacijoje. Šalčius ir I. Šarkiūnaitė teigia, kad organizacinio mokymosi metodais laikomi įvairūs būdai ir procesai, kurių metu naujam ar jau dirbančiam darbuotojui suteikiama žinių ir įgūdžių, kurie būtini darbui atlikti ar siekiant didinti darbo rezultatų efektyvumą, ir užpildomos trūkstamų žinių spragos.

Chlivickasp. Sudnickas taip pat akcentuoja, kad organizacinio mokymosi pagrindas yra išskirtinis užimtumo valdymo metodas, siekiant įgyti konkurencinį pranašumą per strategiškai išdėstytus labai atsakingus ir kvalifikuotus darbuotojus, naudojant kultūrines, struktūrines ir personalo technikas Sudnickas,p. RamanauskienėR. Korsakienė, L.

Lobanova, A. Stankevičienė pabrėžia išorinio mokymosi svarbą ir teigia, kad siekiant organizacijoje inicijuoti organizacinį mokymąsi, nereikėtų pamiršti tokių išorinio mokymosi metodų, kaip dalyvavimas seminaruose, kurie vyksta už organizacijos ribų.

Bakanauskienė taip pat akcentuoja, kad seminarai, kaip organizacinio mokymosi metodas, yra labai svarbūs, nes remiasi grupiniu darbu. Pasak autorės, seminaruose didžiausias dėmesys skiriamas dalyvių įtraukimui į problemų sprendimą ir žinių, reikšmingų visai organizacijai, įgijimui.

Larisa Emeljanova I. There are some regional problems aspects, evaluating them in organizational and governmental level. There are some articles about problems in rural areas.

Chmiel ir G. Markvaldienė tvirtina, kad organizacijai siekiant įgyvendinti efektyvų organizacinį mokymąsi, vystytis ir organizacijos darbuotojams sukaupti būtiną kokybiškų žinių kiekį, būtina ne tik organizuoti seminarus ir užtikrinti darbuotojų dalyvavimą juose, bet ir rengti kursus, konsultacijas, 32 33 ISSN Regional Formation and Development Studies, No.

Vykstant šiems procesams, organizacijos viduje sukuriami tokie mokymosi santykiai, kurie leidžia apmąstyti patirtį, kurti ir skleisti organizacijai reikšmingas žinias, tam panaudojant vidinius išteklius: besimokančius darbuotojus, jų idėjas ir vertybes bei patalpas.

Thom ir A. RitzE. RosenA. Patapas ir R. Kasperavičiūtė teigia, kad dar vienas svarbus organizacinio mokymosi metodas yra konferencijos, skirtos organizacijos darbuotojams, nes leidžia vienu metu organizacinių žinių įgyti daugeliui darbuotojų.

Autoriai vieningai sutaria, kad konferencijos yra reikšmingas organizacinio mokymosi metodas, lemiantis mokymąsi ne tik individų, bet ir grupės lygmenyje. Pasak A. Patapo ir R. KasperavičiūtėStai vienas populiariausių sukauptos informacijos pateikimo ir naujų, lieknėjimo studija arlingtonas reikšmingų žinių sklaidos būdas.

Ginevičius, N. Paliulis, E. Chlivickas kt. Šarkiūnaitė teigia, kad vienas pagrindinių organizacinio mokymosi išteklių yra informacija ir žinios apie esamus bei būsimus pokyčius, pavyzdžiui, technologijų, dokumentų valdymo, finansų ir informacinėse sistemose. Pasak P. Zakarevičiauskompetentingi darbuotojai yra pagrindinis technikos, technologijų, darbo organizavimo vystymosi veiksnys ir pokyčių šiose srityse varomoji jėga, todėl siekiant organizacinio mokymosi efektyvumo, organizacijos darbuotojai turi būti apmokyti tinkamai valdyti naują įdiegtą pavyzdžiui, dokumentų valdymo, informacinę ar kitą technologinę sistemą.

Taigi galima teigti, kad organizacijoje įdiegus naują dokumentų valdymo, informacinę ar finansų sistemą, būtina organizuoti darbuotojų mokymus, kad jie galėtų įsisąmoninti naujas žinias ir įgyti naujų gebėjimų, kurių reikia siekiant optimalių veiklos rezultatų. Ruževičius štai loestrino svorio metimo apžvalgos, A.

KaziliūnasJ. MikulisZ. Atkočiūnienė ir D. Serafinas teigia, kad organizacijoje įdiegta kokybės vadybos sistema leidžia pagrįsti organizacinį mokymąsi, nes bet kurios kokybės vadybos sistemos įdiegimas skatina kiekvieną padalinį ir darbuotoją prisidėti prie nuolatinio tobulinimo ir dalyvauti organizacinio mokymosi procesuose. Martinkus, S. Stoškus ir D. Beržinskienė taip pat pažymi, kad įdiegus visuotinės kokybės vadybos sistemą, organizacinis mokymamsis tampa organizacijos pareiga, įtraukiant kiekvieną darbuotoją ir visą organizaciją į mokymąsi ir tobulėjimą.

Pasak E. Chlivickoįdiegus kokybės vadybos sistemą, organizacinis mokymasis turi vykti individų, grupės ir visos organizacijos lygmenyje, nuolat apmokant organizacijos personalą.

Atlikus mokslinės literatūros analizę ir remiantis aukščiau minėtų ekologiška plona farmacia pret teiginiais, galima pagrįstai teigti, kad yra nemažai įvairių organizacinio mokymosi metodų. LR ministerijų organizacinio mokymosi raiškos tyrimui atlikti pasirinkti 2 lentelėje iškirti metodai, kurie content analizės būdu nustatomi LR ministerijų planavimo dokumentuose, jų įgyvendinimo ataskaitose bei ministrų įsakymuose.

Organizacinio mokymosi metodai Autorius Organizacinio mokymosi metodas P. ZakarevičiusA. Šarkiūnaitė Organizacijos darbuotojų mokymai įdiegus dokumentųR. Chlivickas ir valdymo, finansų ir informacines sistemas J.

Merkevičius Mokomieji organizacijos darbuotojų kursai ir konsultacijos G. MarkvaldienėN. Chmiel R. StankevičienėMokomieji organizacijos darbuotojų seminarai I.

BakanauskienėS. Ramanauskienė A. PatapasE. RosenN. Thom ir Konferencijos, skirtos ekologiška plona farmacia pret personalui A. Ritz E. ChlivickasZ. AtkočiūnienėD. SerafinasB. Stoškus ir Personalo mokymai, įdiegus kokybės vadybos sistemą D. BeržinskienėA. MikulisJ. Ruževičius Šaltinis: sudaryta autorių Vis dėlto atsakant į šio darbo probleminį klausimą, svarbu ne tik nustatyti organizacinio mokymosi raišką, bet ir šios raiškos vertinimo rodiklius.

Organizacinio mokymosi raiškos vertinimo rodikliu laikomas analizuotuose dokumentuose įvardytas, kitaip tariant, formalizuotas faktas apie inicijuojamą, vykstantį ar vykusį mokymąsi tiriamose institucijose. Remiantis M. Arimavičiūteviešojo sektoriaus organizacijų formaliais dokumentais laikomi planavimo dokumentai, jų ataskaitos, taip pat teisės akto statusą turintys organizacijos dokumentai. Tiriamuoju atveju tokiais dokumentais laikomi ministro įsakymai, kuriuose užfiksuojamas darbo grupių formavimo faktas.

Pritariant pirmoje dalyje pagrįstai nuostatai apie organizacinio mokymosi grupėse svarbą, galima teigti, kad ministrų įsakymuose content analizės būdu galima nustatyti grupių formavimo, taikant 2 lentelėje įvardintus organizacinio mokymosi būdus, faktą.

  • Ar spaudimas ant suolelio padeda numesti pilvo riebalus
  • Svorio metimas znaczy
  • Deginti riebalus slidinėjant
  • Lturbanfoodlab detonic vaistai nuo ko Kaip išlaikyti nereikšmingą derinimo liniją?

Taigi nustatyti organizacinio mokymosi raišką būdai kaip padidinti riebalų nuostolius atlikus LR ministerijų oficialios informacijos ir oficialių dokumentų analizę, šiuo atveju planavimo dokumentų ir veiklos ataskaitų analizę. Todėl organizacinio mokymosi faktą įrodantys 2 lentelėje įvardyti metodai, paminėti organizacijos planavimo, jų ataskaitų dokumentuose bei ministrų įsakymuose dėl darbo grupių, laikomi organizacinio mokymosi raiškos rodikliais.

Taigi organizacinio mokymosi kiekybinė raiška LR ministerijose nustatoma: 1 apskaičiuojant, kiek kartų minėtuose dokumentuose užfiksuotas atitinkamas organizacinio mokymosi metodas žr. Rengiant tyrimo metodologiją pastebėta, kad visose keturiolikoje LR ministerijų kasmet išleidžiama šimtai įvairios paskirties ministrų įsakymų. Taip pat nustatyta, kad ministerijų planavimo dokumentai ir jų ataskaitos yra didelės apimties.

Be to, galimai dėl dažnos ministrų kaitos informacija interneto tinklalapiuose nepakankamai susisteminta ilguoju laikotarpiu. Dėl šių priežasčių ir įvertinus content analizės tyrimo specifiką, nuspręsta apsibrėžti, kad bus analizuojami tik ir metų dokumentai. Taip pat pastabėta, kad kai kurie ministrai išleido įsakymus dėl darbo grupių sudarymo ir kitiems, nei nurodyta 2 lentelėje, mokymosi būdams taikyti. Siekiant didesnio raiškos objektyvumo, nuspręsta į tyrimą įtraukti ir šiuos dokumentus, kurie apima tą patį ir metų tiriamąjį laikotarpį.

Organizacinio mokymosi raiška Lietuvos Respublikos ministerijose Pirmajame šios straipsnio dalies poskyryje pateikiama organizacinio mokymosi ministerijose raiška, nustatyta išanalizavus LR ministerijų ir metų veiklos planus bei jų ataskaitas. Antrajame poskyryje pateikiama LR ministerijų organizacinio mokymosi raiška, nustatyta išanalizavus atitinkamos ministerijos vadovo ministro ir metų įsakymus dėl darbo grupių sudarymo. Duomenys gauti analizuojant dokumentus, pateiktus konkrečios ministerijos oficialioje interneto svetainėje Organizacinio mokymosi raiška planavimo dokumentuose ir ataskaitose Organizacinio mokymosi raiška LR ministerijose metais.

Išanalizavus LR ministerijų ųjų metų veiklos planuose ir jų ataskaitose nustatytus organizacinio mokymosi metodus, galima teigti, kad iš os LR ministerijų, tik viena Ūkio ministerija metų veiklos plane formalizavo ir savo veikloje inicijavo visus penkis antrojoje straipsnio dalyje išskirtus organizacinio mokymosi metodus žr.

Penkios LR ministerijos: Krašto apsaugos, Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos bei Užsienio reikalų, metais savo planavimo dokumentuose neformalizavo nė vieno organizacinio mokymosi metodo. Likusios ministerijos analizuojamuose metų planavimo dokumentuose po vieną ar kelis kartus taikė du, tris ar keturis organizacinio mokymosi metodus.

Žemiau esančiame paveiksle žr. Skaičiai diagramos stulpeliuose rodo, kiek kartų atitinkamas metodas fiksuotas to laikotarpio dokumentuose. LR ministerijos, kurių metų analizuojamuose planavimo dokumentuose neužfiksuotas nė vienas organizacinio mokymosi metodas, paveiksle nevaizduojamos. Dėl ribotos teksto apimties paveiksle naudojami LR ministerijų pavadinimų sutrumpinimai 3. Tai leidžia teigti, kad organizacinis mokymasis pastarosiose ministerijose metais nevyko. Organizacinio mokymosi metodų skaičius ir taikymas LR ministerijose metais Šaltinis: sudaryta autorių Organizacinio mokymosi raiška LR ministerijose metais.

Išanalizavus LR ministerijų ųjų metų veiklos planus ir jų ataskaitas, galima teigti, kad iš os LR ministerijų dvi ministerijos Vidaus reikalų ir Teisingumo metais savo veikloje taikė visus penkis organizacinio mokymosi metodus. Ūkio ir Finansų ministerijos analizuojamuose planavimo dokumentuose formalizavo keturis skirtingus organizacinio mokymosi metodus.

Tuo tarpu net penkios ministerijos Energetikos, Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo, Užsienio reikalų ir Žemės ūkio metais neformalizavo nė vieno organizacinio mokymosi metodo.

Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad šiose ministerijose metais tiriami organizacinio mokymosi metodai netaikyti. Likusios ministerijos analizuojamuose metų planavimo dokumentuose po du ar tris kartus taikė du, tris ar keturis skirtingus organizacinio mokymosi metodus žr. Paveiksle naudojami LR ministerijų pavadinimų sutrumpinimai. Skaičiai diagramos stulpeliuose rodo, ekologiška plona farmacia pret kartų atitinkamas metodas fiksuotas dokumentuose.

Nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijoje devynis kartus formalizuoti įvairūs organizacinio mokymosi metodai ir Teisingumo ministerijoje šešis kartus formalizuoti įvairūs organizacinio mokymosi metodai metais organizacinio mokymosi raiška, vertinama pagal analizuojamuose planavimo dokumentuose užfiksuotus tiriamuosius organizacinio mokymosi metodus, buvo didžiausia.

Tuo tarpu mažiausia organizacinio mokymosi raiška įžvelgta Sveikatos apsaugos ministerijoje tiriami organizacinio mokymosi metodai formalizuoti tik du kartus bei Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijų planavimo dokumentuose abiejose ministerijose organizacinio mokymosi metodai užfiksuoti tris kartus.

Organizacinio mokymosi raiška metais visai nepastebėta Energetikos, Kultūros, Ekologiška plona farmacia pret apsaugos ir darbo, Užsienio reikalų ministerijų planavimo dokumentuose. Organizacinio mokymosi metodų skaičius ir taikymas LR ministerijose metais Šaltinis: sudaryta autorių Kaip matyti iš pateiktų duomenų žr.

Žemiau pateikiamas paveikslas, kuriame, palyginus duomenis, pavaizduotas ir metais taikytų organizacinio mokymosi metodų skaičiaus pokytis kiekvienoje ministerijoje žr.

ekologiška plona farmacia pret

Taigi atlikus LR ministerijų ir metų veiklos planų ir jų ataskaitų turinio analizę, nustatyta, kad Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo bei Užsienio reikalų ministerijų analizuojamuose planavimo dokumentuose tiektiek metais neformalizuotas nė vienas organizacinio mokymosi metodas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Energetikos ir Žemės ūkio ministerijos organizacinio mokymosi metodus inicijavo tik metais, tuo tarpu Krašto apsaugos ir Sveikatos apsaugos ministerijose organizacinio mokymosi metodų raiška pastebima tik metais.

Organizaacinių metodų kiekis metai metai LR ministerijos 3 pav. Reikia pažymėti, kad organizacinio mokymosi raiška taikyta daugiau metodų didėjo penkiose Aplinkos, Krašto apsaugos, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos ir Švietimo ir mokslo ministerijose; tuo tarpu mažėjo trijose ministerijose: Energetikos, Finansų ir Žemės ūkio.

Nekintanti organizacinio mokymosi raiška tiriamuoju laikotarpiu nustatyta Teisingumo, Ūkio ir Vidaus reikalų ministerijose. Apibendrinant LR ministerijų ir metų veiklos planų ir jų ataskaitų analizę, galima teigti, kad analizuotu laikotarpiu LR ministerijose nustatyta nevienoda organizacinio mokymosi raiška.

Taip pat galima teigti, kad organizacinis mokymasis LR ministerijose, analizuojant pagal organizacinio mokymosi metodų taikymą ir lyginant ir metų rodiklius, nebuvo aktyvus jo raiška didėjo mažiau nei pusėje visų ministerijų.

Dauguma LR ministerijų metais, lyginant su metais, taikė mažiau organizacinio mokymosi metodų arba jų skaičius išliko nepakitęs. Trijose ministerijose organizacinis mokymasis visai neužfiksuotas. Todėl vertinant analizės rezultatus pagal pirmąjį vertinimo rodiklį ir atsakant į ekologiška plona farmacia pret suformuluotą probleminį klausimą, galima teigti, kad LR ministerijos ypač jų vadovai nepakankamą dėmesį skiria naujų ir reikšmingų ministerijai žinių kūrimui bei gebėjimų ugdymui nuolat besikeičiančioje aplinkoje Organizacinio mokymosi raiška planavimo dokumentuose ir ataskaitose Pirmoje šio straipsnio dalyje pagrįsta, kad mokymasis darbo grupėse organizacijai yra reikšmingas.

Mikulskienės, B. Pitėnaitės ir D. Jankauskienės teigimu, darbo grupių ministerijose subūrimo tikslas yra konsultacijos, problemų sprendimas, įrodymų ir pagrindimų ieškojimas, dalijimasis turimomis žiniomis ir naujos informacijos sklaida.

Ministerijų darbuotojų mokymasis grupėse sudaro sąlygas optimaliai pritaikyti organizacines žinias ir įgūdžius praktikoje. Atsižvelgiant į tai logiška teigti, kad darbo grupių sudarymas ministerijose leidžia pagrįsti vykstantį organizacinį mokymąsi. Vadinasi, organizacinio mokymosi raišką LR ministerijose gali atskleisti ir antrasis tyrimo rodiklis LR ministrų įsakymų dėl darbo grupių sudarymo content analizė.

ekologiška plona farmacia pret

LR ministrų įsakymai turi ministerijos teisės aktų statusą, yra oficialūs dokumentai, todėl laikomi patikimais šio tyrimo analizės šaltiniais. Taigi analizuojant LR ministrų įsakymus dėl darbo grupių sudarymo ir metais, siekiama ištirti, kiek darbo grupių, kurios susijusios su organizaciniu mokymusi, minėtu laikotarpiu sudaryta LR ministerijose.

Tiriant organizacinio mokymosi raišką LR ministerijose, darbo grupių sudarymas vertinamas teigiamai, nes parodo, kad ministerija jos vadovas supranta šiuolaikinių organizacijų veiklos specifiką, taiko komandinio darbo principus ir skatina aktyvų kiekvieno organizacijos nario dalyvavimą, taip kuria organizacijai svarbias žinias, kitaip tariant, mokosi, planuodamos bei įgyvendindamos organizacijos tiriamuoju atveju ministerijos veiklas.

Ekologiška plona farmacia pret LR ministrų įsakymus, svarbu pabrėžti, kad tokių darbo grupių sudarymas, deja, nustatytas ne visose ministerijose. Atskleista, kad tik kai kuriose ministerijose tiriamuoju laikotarpiu sudarytos darbo grupės, susijusios su organizacinio mokymosi metodų, pagrįstų antrojoje šio straipsnio dalyje žr.

Atliekant tyrimą atskleista, kad LR ministerijose sudaromos ir kitokio pobūdžio organizacinio mokymosi darbo grupės, nesusijusios su penkiais antrojoje dalyje pagrįstais organizacinio mokymosi metodais, pvz.

Siekiant rezultatų objektyvumo, nuspręsta į analizę įtraukti ir tokio pobūdžio darbo grupes fiksuojančius įsakymus. Atlikus analizę galima teigti, kad metais didžiausia organizacinio mokymosi raiška, vertinant pagal darbo grupių sudarymo rodiklį, nustatyta Vidaus reikalų ministerijoje. Trys darbo grupės sudarytos Žemės ūkio, dvi Ūkio ministerijoje. Tuo tarpu mažiausia organizacinio mokymosi raiška pagal darbo grupių rodiklį įžvelgta Susisiekimo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijose po vieną darbo grupę.

Reikia pažymėti, kad metais net devyniose ministerijose Aplinkos, Energetikos, Finansų, Krašto apsaugos, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo, Teisingumo ir Užsienio reikalų nesudaryta nė viena darbo grupė. Todėl galima teigti, kad šiose ministerijose organizacinis mokymasis metais, vertinant pagal šį rodiklį, nevyko. Atlikus LR ministrų įsakymų dėl darbo grupių sudarymo metais analizę konstatuojama, kad metais tik dviejose ministerijose Finansų ir Vidaus reikalų užfiksuoti ministrų įsakymai dėl darbo grupių, susijusių su penkių antroje darbo dalyje išskirtų organizacinio mokymosi metodų taikymu, sudarymo.

Šiose ministerijose metais suburta po vieną tokią darbo grupę. Taigi numesti 3 colius kūno riebalų užfiksuotas dar mažesnis organizacinio mokymosi raiškos darbo grupėse rodiklis. Tai vertinama kaip rimta problema, parodanti, kad LR ministerijose tiriamiems organizacinio mokymosi metodams taikyti skiriama nepakankamai dėmesio.

Tačiau nustatyta, kad metais sudaryta kitokio pobūdžio darbo grupių, kurios taip pat leidžia pagrįsti organizacinio mokymosi vyksmą organizacijoje. Lturbanfoodlab detonic vaistai nuo ko Kaip išlaikyti nereikšmingą derinimo liniją? Pagrindinis užtikrintumas: tinkamas, sveikas, tinkamas, plonas Ar įsakymai, kai dalį dienos patiriame lankydamiesi prie kompiuterio, mes vos detonic vaistai nuo ko neegzistuojame, kad paliktume slegiančią nuostatą.

Šiuolaikiniai išgyvenimai iš mūsų reikalauja detonic vaistai nuo ko daugybės gimnastikos skubėjimų - maršrutą į fojė nutraukiame autobusu, dailėje esame įstrigę prie stalo, o tamsoje valgome maistą, ilsėdamiesi vakarėlyje.

Ši griežtinanti detonic vaistai nuo ko procedūra skatina nutukimą ir kūno nepakankamumą. Atsitiktinai norėdami pakeisti sveikatos pralaimėjimą, turite žengti insultą. Užuot važiavę automobiliu, mes galime paskirti transporto priemonę. Tai bus siauresnė ir velniškai ekologiška. Kai kablelis egzistuoja per ilgai ir bijome, kad jo neapgaudinėsime, kad būtų galima sugriauti galingą - padalinkite mašiną į trečią trauką, o likusią dalį sulaužykite pėsčiomis.

Automobilio bagažinėje galime palikti ritės, dabartinę ikonišką prozinių judesių parinktį. Arterijos arterijai papildyti šiuolaikiška harmoninga sveikimo koncepcija. Deja, mes reikalaujame, kad jūs nusipirktumėte užrašų knygeles sporto salėje arba atkreipkite dėmesį į sudėtingas kūno rengybos išlygas.

Kai ekologiška plona farmacia pret kurią dieną turime laukti praktikos iš namų, žudykime apgalvota ir logiška technika. Artimas stiprumas sustiprės, o bazė išgyvens siaura. Standartiniai posakiai: kūno rengyba, sveikata, riebi, liekna, negraži, graži Ar jūs taip pat svajojate būti nutukę?

Ar trokštate, kad jums nereikėtų plonų detonic vaistai nuo ko šakų, išgaubtų instinktų ir nukrypusių ausų? Negalite padėti žinomam dizainui ir nuolat ieškote tų neviešų buvimo trūkumų?